La Biblioutčcco dā patouą, ėntitulā ā Proufėsour Arturo Genre, ī sė trobbo ā prim plan dė l’Eicolo Latino: l’ź un vér chéntre dė doucumėntasioun dė la culturo ousitano e loucalo, surtout pėr soc ėrgardo lā Valadda Cluzoun, Germanasco e Pélis.

Lī libbre dė la Biblioutčcco ī trattėn surtout dė lh’eituddi lėngouistiqque e d’ėrchčrcho sū la lėngo ousitano prouvėnsalo alpino. Pėr primmo cozo la s’ź butą ėnsėmp tout soc avin eicrit lī dui pi ėmpourtant ėrchėrchaire ouriginari dė la Val Germanasco (ou Val San Martin), Teofilo G. Pons e Arturo Genre: l’ź lou “queur” dė la Biblioutčcco.

Dėcņ, ėnsėmp a quėtto primmo partģo, la po lei troubā dė disiounari dė caié, dė téza e d’aoutrī libbre, dė doucumėnt da eicoutā, dė film e dė documėntari qu’ėrgardėn la lėngo, la literaturo, lou chant, la muzicco e la culturo ousitano, ėnsėmp a tout soc ėrgardo la culturo materialo loucalo. Eiquėtti dui aspét ī soun pėrzėnt ėnt ī documėntari sū la vitto dī paizan ėn mountannho (“Cultivā lou granét”, “Cultivā la vīs” e “Cultivā la sčel”).

Ėn la Biblioutčcco soun dėcņ counsėrvą dė doucumėnt pā publią, sie ėn papģe sie ėn digitāl.

Ėn pi, lī libbre e lī doucumėnt ėn fransź qu’un po lei troubā rėndėn conty dė l’atansioun quė la Bibliuotčcco ą pėr l’aoutro lėngo dė minouranso dė quėtta valadda.

Pėr qui vōl eitudiā, fā d’ėrchčrcha, pėr qui s’apasiouno ou ź simplamėnt curioū, e pi ėn génėrāl, pėr toutta lā pėrsouna quė volėn counouise la culturo ousitano, un po troubā ėn la Biblioutčco soc po lour ėntėrėsā.

Ilh ą co un role ėmpuortant pėr laz eicola e pėr la poupulasioun pėr so qu’ėrgardo laz inisiativa dė tutélo e valourizasioun dė lā lėnga dė minouranso, faita ėn coulabourasioun ou la Coumunitą dė Mountannho, l’Asouchasioun culturalo “La Valaddo” e lou Chéntre Cultural Valdź.

Dėcņ laz ativitą dā Guichét dā patouą e lī prougét finansiį oou la Legge 482 dā 15/12/99 pėr la proutesioun dė lā minouransa lėngouisticca stouricca trobbėn un apoch a la Bibluoutčcco dā patouą.


Ourari dė la Bibliotčcco:
> Lou mars e lou mčrcre, aprče-marėndo, da 3 a 6 oura - lou jō e lou sande, da 9 oura a mésjołėrn